This site has limited support for your browser. We recommend switching to Edge, Chrome, Safari, or Firefox.

Krepšelis 0

Sveikiname! Jūsų užsakymas atitinka nemokamo pristatymo sąlygas Dar €80,00 EUR iki nemokamo pristatymo – dar vienas mažas žingsnis rūpesčio sau link.
Ar tai dovana?
Daugiau prekių įsigyti negalima

Prekės
Derinti su
Tarpinė suma Free
Pristatymo išlaidos, mokesčiai ir nuolaidos bus apskaičiuoti atsiskaitant

Žaliosios arbatos ekstraktas: EGCG nauda organizmui ir sveikam senėjimui

Žaliosios arbatos ekstraktas (EGCG) – antioksidantai sveikatai ir ilgaamžiškumui

Žaliosios arbatos ekstraktas ir EGCG: stipriausias augalinis antioksidantas

Žalioji arbata šimtmečius geriama Azijoje ne tik dėl skonio — tradicinė medicina seniai žinojo, kad šis gėrimas daro kažką svarbaus organizmui. Šiuolaikiniai tyrimai pagaliau atskleidė, kas: pagrindinis veikliasis junginys epigalokatechino galatas (EGCG) yra vienas stipriausių natūralių antioksidantų, tiriamų ilgaamžiškumo biologijoje.

Tačiau žaliosios arbatos ekstraktas nėra tik antioksidantas. Jis veikia metabolizmą, ląstelių apsaugą ir uždegimo reguliavimą — kelis svarbius senėjimo biologijos procesus vienu metu.


Kas yra žaliosios arbatos ekstraktas ir EGCG?

Žaliosios arbatos ekstraktas gaminamas iš Camellia sinensis augalo lapų — to paties augalo, iš kurio gaminama žalioji, baltoji ir juodoji arbata. Skirtumas tas, kad ekstrakte veikliosios medžiagos yra koncentruotos: viena kapsulė gali atitikti kelių puodelių arbatos EGCG kiekį.

Pagrindiniai bioaktyvūs žaliosios arbatos junginiai yra katechinai — augaliniai polifenoliai, iš kurių EGCG sudaro didžiausią dalį ir laikomas svarbiausiu. Būtent EGCG atsakingas už daugumą biologinių poveikių, tiriamų mokslinėje literatūroje.


EGCG ir antioksidacinė apsauga

Oksidacinis stresas — reaktyviųjų deguonies formų (ROS) perteklius — yra vienas pagrindinių ląstelių pažeidimo ir senėjimo veiksnių. EGCG veikia kaip stiprus antioksidantas, galintis neutralizuoti ROS tiesiai ten, kur jos susidaro.

Tačiau EGCG išsiskiria tuo, kad jis ne tik tiesiogiai neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir aktyvuoja organizmo vidinius antioksidacinius mechanizmus — ypač Nrf2 signalinį kelią, reguliuojantį glutationo ir kitų endogeninių antioksidantų gamybą.

Tai reiškia, kad EGCG veikia dviem lygmenimis: tiesioginiu neutralizavimu ir ilgalaikiu vidinio apsaugos mechanizmo stiprinimu. Šiame kontekste jis dažnai derinamas su kvercetinu ir L-glutationu kaip išsamesnės antioksidacinės strategijos dalis.


EGCG ir ląstelių apsauga

Be antioksidacinio poveikio, EGCG tiriamas dėl gebėjimo veikti ląstelių signalinius kelius, susijusius su senėjimu. Jis gali moduliuoti AMPK aktyvumą — tą patį kelią, kurį aktyvina badavimas ir fizinis aktyvumas — ir slopinti mTOR, pagrindinį autofagijos stabdį.

Tai reiškia, kad EGCG gali prisidėti prie autofagijos aktyvavimo ir ląstelių atsinaujinimo proceso palaikymo. Šiame kontekste jis dažnai minimas kartu su spermidinu, kuris taip pat skatina autofagiją per epigenetinį mechanizmą.


EGCG ir metabolizmas

Žaliosios arbatos katechinai yra vieni geriausiai ištirtų natūralių junginių metabolizmo kontekste. Tyrimai rodo, kad EGCG gali palaikyti energijos metabolizmą ir riebalų oksidaciją, prisidėti prie gliukozės metabolizmo reguliavimo ir palaikyti insulino jautrumą.

Šie procesai yra svarbūs ne tik svorio valdymui, bet ir ilgaamžiškumui — metabolinis lankstumas laikomas vienu pagrindinių sveiko senėjimo rodiklių. Šiame kontekste EGCG dažnai derinamas su NMN, kuris palaiko NAD+ lygį ir mitochondrijų energijos gamybą.


EGCG ir smegenų sveikata

EGCG yra vienas nedaugelio augalinių junginių, galinčių pereiti kraujo-smegenų barjerą ir veikti tiesiogiai nervų sistemoje. Tyrimai rodo galimą neuroprotekcinio poveikio potencialą — ypač kalbant apie oksidacinio streso mažinimą smegenyse ir neurouždegiminių procesų reguliavimą.

Tai paaiškina, kodėl žaliosios arbatos vartojimas epidemiologiniuose tyrimuose dažnai siejamas su geresne kognityvinė funkcija vyresnio amžiaus žmonėse.


Žalioji arbata prieš ekstraktą: kuo jie skiriasi?

Vienas puodelis žaliosios arbatos vidutiniškai turi 50–100 mg EGCG. Klinikiniuose tyrimuose naudojamos dozės dažnai siekia 250–500 mg EGCG per dieną — tai atitiktų 3–6 puodelius arbatos.

Ekstraktas leidžia pasiekti kliniškai reikšmingas koncentracijas be didelio skysčių kiekio ar kofeino pertekliaus. Be to, standartizuoti ekstraktai garantuoja tikslų EGCG kiekį, kurio arbatoje gali labai svyruoti priklausomai nuo lapų kokybės ir ruošimo būdo.


Kaip vartoti žaliosios arbatos ekstraktą?

Klinikiniuose tyrimuose dažniausiai naudojamos dozės svyruoja nuo 250 mg iki 500 mg per dieną, priklausomai nuo EGCG koncentracijos. Rekomenduojama vartoti su maistu — tai pagerina pasisavinimą ir sumažina galimą skrandžio dirginimą tuščiu skrandžiu.

Svarbu: žaliosios arbatos ekstraktas turi kofeino, todėl jį vartojant vakare gali sutrikti miegas. Geriausia dozė — ryte arba prieš pietų pertrauką.

Rekomenduojami deriniai:

  • EGCG + kvercetinas — sinerginis antioksidacinis poveikis
  • EGCG + L-glutationas — vidinio antioksidacinio mechanizmo stiprinimas
  • EGCG + NMN — metabolizmas ir ląstelių energija
  • EGCG + L-teaninas — ramus budrumas be nerimo (natūralus žaliosios arbatos derinys)

Žaliosios arbatos ekstraktas iš LongevityShop

Žaliosios arbatos ekstraktas 250 mg (40% EGCG)

Koncentruotas žaliosios arbatos ekstraktas, standartizuotas iki 40% EGCG — garantuotas veikliojo junginio kiekis kiekvienoje kapsulėje.


Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra EGCG? Epigalokatechino galatas — pagrindinis žaliosios arbatos polifenolis, pasižymintis stipriomis antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir metabolinėmis savybėmis.

Kuo ekstraktas skiriasi nuo arbatos? Ekstrakte veikliosios medžiagos koncentruotos — viena kapsulė gali atitikti kelių puodelių arbatos EGCG kiekį, su mažiau kofeino.

Kada geriausia vartoti? Ryte arba prieš pietus su maistu — dėl kofeino vakare gali sutrikti miegas.

Su kuo geriausia derinti? Su kvercetinu antioksidacinei apsaugai, L-teaninu budrumui be nerimo ir NMN metabolizmui.


Šaltiniai:

  • Singh BN et al. (2011). Green tea catechin EGCG: mechanisms and clinical applications. Biochemical Pharmacology, 82(12), 1807–1821.
  • Cabrera C et al. (2006). Beneficial effects of green tea – a review. Journal of the American College of Nutrition, 25(2), 79–99.
  • Yang CS et al. (2009). Cancer prevention by tea: animal studies, molecular mechanisms and human relevance. Nature Reviews Cancer, 9(6), 429–439.

Leave a comment