Kvercetinas vis dažniau minimas kaip viena iš svarbiausių natūralių medžiagų, galinčių prisidėti prie lėto senėjimo, stiprios imuninės sistemos bei širdies ir kraujagyslių sveikatos. Tai ne tik madingas papildas – tai viena labiausiai ištirtų bioaktyvių medžiagų, priklausanti flavonoidų grupei, turinti platų biologinį poveikį. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra kvercetinas, kaip jis veikia organizme, kokia jo nauda ir kaip jį tinkamai vartoti.

Kas yra kvercetinas?

Kvercetinas – tai augaluose natūraliai randamas flavonolis, priklausantis polifenolių šeimai. Jis suteikia vaisiams, daržovėms ir augalams ryškias spalvas bei padeda apsisaugoti nuo aplinkos streso – UV spindulių, mikrobų ar taršos. Žmogaus organizme kvercetinas pasižymi stipriu antioksidaciniu, priešuždegiminiu, neuroprotekciniu, antivirusiniu ir netgi senėjimą lėtinančiu poveikiu.

Svarbu pabrėžti, kad kvercetinas nėra sintetinė ar „laboratorinė“ medžiaga – tai junginys, kurį mes natūraliai gauname iš maisto: svogūnų, obuolių, uogų, lapinių daržovių, citrusinių vaisių ar žaliosios arbatos. Jo taip pat randama kai kuriuose prieskoniuose ir žolelėse, pavyzdžiui, ciberžolėje, pankolyje ar šventajame bazilike.

Kaip kvercetinas veikia organizmą?

Antioksidacinis poveikis

Kvercetinas neutralizuoja laisvuosius radikalus – nestabilius deguonies fragmentus, kurie pažeidžia ląsteles ir sukelia oksidacinį stresą. Šis procesas yra siejamas su senėjimu, vėžiu, širdies ligomis ir neurodegeneracinėmis būklėmis. Jis taip pat padeda apsaugoti mitochondrijas bei reguliuoja organizmo apsauginius fermentus.

Priešuždegiminis poveikis

Kvercetinas mažina pagrindinių uždegimo žymenų – TNF-alfa, IL-6 ir CRP – kiekį. Tai svarbu sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip artritas ar aterosklerozė.

Imuninės sistemos palaikymas

Tyrimai rodo, kad kvercetinas stiprina imuninį atsaką ir gali padėti kovoti su virusinėmis infekcijomis. Jis slopina virusų patekimą į ląsteles ir trukdo jų dauginimuisi.

Neuroprotekcija

Dėl lipofilinių savybių kvercetinas gali prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą ir apsaugoti nervų sistemą. Jis padeda palaikyti kognityvinę funkciją bei gali sulėtinti neurodegeneracijos procesus.

Glikemijos kontrolė

Kvercetinas gerina jautrumą insulinui, skatina kasos beta ląstelių aktyvumą bei palaiko glikogeno sintezę. Tai svarbu norint kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Geležies cheliacija ir vėžio prevencija

Per didelis geležies kiekis organizme gali skatinti oksidacinį stresą. Kvercetinas geba surišti perteklinę geležį, todėl laikomas naudingu ir vėžio profilaktikos kontekste.

Autofagijos reguliavimas

Autofagija – natūralus ląstelių „apsivalymo“ procesas. Kvercetinas prisideda prie šio mechanizmo aktyvinimo ir padeda palaikyti audinių atsinaujinimą.

Maistiniai šaltiniai ir įsisavinimas

Kvercetinas gausiai randamas svogūnuose, obuoliuose, uogose, raudonajame vyne, citrusiniuose vaisiuose, žaliojoje arbatoje, pomidoruose, grikiuose bei kai kuriuose prieskoniuose. Organizme jis egzistuoja glikozidų pavidalu, kurie žarnyne paverčiami aktyvia forma. Jo įsisavinimas priklauso nuo vartojimo formos: liposominiai, fitosominiai ar mikronizuoti papildai pasisavinami geriau. Įsisavinimą taip pat pagerina vitaminas C, obuolių pektinas, lecitinas ar riebalų turintis maistas.

Maisto produktai, turintys daugiausia kvercetino

• Svogūnai (raudonieji) – ~39,2 mg

• Obuoliai (žievėje) – ~4,7 mg

• Uogos (spanguolės) – ~15,0 mg

• Žalioji arbata – ~2,0 mg

• Pomidorai – ~1,5 mg

• Grikiai – ~7,0 mg

• Raudonasis vynas – ~3,5 mg

(Reikšmės gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų)

Dozavimas

Įprastai su maistu gaunama tik apie 5–100 mg kvercetino per dieną. Tyrimuose terapiniam poveikiui pasiekti dažniausiai naudojamos 500–1000 mg dozės. Rekomenduojama gerti padalijus į dvi dalis.

Kam kvercetinas netinka?

Kvercetinas paprastai laikomas saugiu, tačiau:

• Nėštumo ir žindymo metu reikėtų pasitarti su gydytoju.

• Jei vartojate kraujo spaudimą ar krešėjimą veikiančius vaistus, būtina konsultacija su specialistu.

Apibendrinimas

Kvercetinas yra viena daugiausiai vilčių teikiančių bioaktyvių medžiagų. Jo poveikis apima antioksidacinės pusiausvyros palaikymą, imuninės, nervų bei kraujagyslių sistemų apsaugą, taip pat lėtą senėjimo procesą. Jis ne tik stiprina ląstelių gynybą, bet ir palaiko natūralų organizmo regeneracijos mechanizmą.

Jei norite sustiprinti savo sveikatą, palaikyti energiją ir pasirūpinti ilgaamžiškumu, kvercetinas gali tapti svarbia atrama jūsų kasdienybėje. Atraskite jo galią – jūsų kūnas nusipelno geriausios apsaugos.

Šaltiniai

1. Li, Y., Yao, J., Han, C., et al. (2016). Quercetin, Inflammation and Immunity. Nutrients.

2. Boots, A. W., Haenen, G. R., Bast, A. (2008). Health effects of quercetin: from antioxidant to nutraceutical. Eur J Pharmacol.

3. Andres, S., Pevny, S., Ziegenhagen, R., et al. (2018). Safety Aspects of the Use of Quercetin as a Dietary Supplement. Mol Nutr Food Res.

4. Erlund, I. (2004). Review of the flavonoids quercetin, hesperetin, and naringenin. J Nutr Biochem.

5. Kawabata, K., Mukai, R., Ishisaka, A. (2015). Quercetin and related polyphenols: new insights and implications for their bioactivity and bioavailability. Food Funct.