Magnis – daugiau nei mikroelementas

Magnis nėra tik eilinis mikroelementas – jis palaiko daugiau nei 300 esminių organizmo funkcijų, įskaitant energijos gamybą, baltymų sintezę, nervų impulsų perdavimą ir raumenų atsipalaidavimą (de Baaij et al., 2015).

Mokslininkai įspėja: net ir iš pažiūros nežymus magnio trūkumas gali būti susijęs su padidėjusia širdies ligų, depresijos, osteoporozės, migrenos ir net metabolinio sindromo rizika (DiNicolantonio et al., 2018; Costello et al., 2016).

Deja, šiuolaikinė mityba – dėl perdirbtų produktų ir mineralais nualinto dirvožemio – dažnai neaprūpina organizmo pakankamu magnio kiekiu. NHANES tyrimų duomenimis, daugiau nei 50 % žmonių JAV nepasiekia rekomenduojamos magnio paros normos (McClure et al., 2020).

Kodėl ne visos magnio formos vienodos?

Nors magnio papildų lentynose gausu, jų kokybė – labai skirtinga. Vienos formos veikia stipriau, kitos – sukelia nemalonius virškinimo simptomus. Kur slypi skirtumai?

Magnio forma	Bioprieinamumas	Poveikis / Pastabos
Magnio oksidas	Žemas (~4%)	Mažai įsisavinamas, dažnai sukelia viduriavimą
Magnio citratas	Vidutinis (~30%)	Gana gerai įsisavinamas, bet gali veikti laisvinamai
Magnio chloridas	Vidutinis	Tirpus, tinka trumpalaikiam vartojimui
Magnio malatas	Aukštas	Geras energijai palaikyti, švelnus skrandžiui
Magnio tauratas	Geras	Naudingas širdies veiklai
Magnio glicinatas	Aukštas (~80%+)	Raminantis, puikiai įsisavinamas, neapkrauna virškinimo

Magnio glicinatas išsiskiria tuo, kad yra junginys su aminorūgštimi glicinu. Tyrimai rodo, kad šis kompleksas ne tik užtikrina gerą pasisavinimą, bet ir nesukelia žarnyno diskomforto net didesnėmis dozėmis (Schuette et al., 1994; Gröber et al., 2015).

Kiek magnio mums reikia ir kaip jį pasirinkti?

Remiantis EFSA gairėmis (2015):

• moterims – 300 mg,
• vyrams – 350 mg,
• paaugliams berniukams (10–18 m.) – 300 mg,
• paauglėms mergaitėms (10–18 m.) – 250 mg.

Daugeliui žmonių rekomenduojamos normos nepasiekiamos vien su maistu, todėl pasirinkti tinkamą formą papildymui – būtina. Magnio glicinatas dėl savo švelnaus poveikio virškinimui ir stabilios formos tinka tiek kasdieniam vartojimui, tiek ilgalaikei sveikatos prevencijai.

1. Stresas, nerimas ir uždegimas

Stresas – tai ne tik laikinas emocinis diskomfortas, bet ir fiziologinė būsena, kuri, užsitęsusi, žaloja mūsų sveikatą. Magnis padeda slopinti streso hormonų (kortizolio, adrenalino) išsiskyrimą bei aktyvina GABA neurotransmiterio – „ramybės jungiklio“ – veiklą (Nielsen, 2018).

Mokslinėje apžvalgoje (Veronese et al., 2022), analizuojant 17 klinikinių tyrimų, nustatyta, kad magnio papildai reikšmingai sumažina uždegiminius žymenis, ypač C-reaktyvųjį baltymą (CRP), tuo pačiu padidindami azoto oksido kiekį kraujyje.

Tai itin svarbu žmonėms, kurie patiria lėtinį nuovargį, dirba didelio tempo aplinkoje ar išgyvena emocinį perdegimą.

2. Miegas – fiziologinis atstatymas

Miegas yra ne tik poilsis, bet ir organizmo regeneracijos mechanizmas. Tyrimai parodė, kad magnio vartojimas vakare gali padėti ne tik greičiau užmigti, bet ir pagerinti miego kokybę bei pailginti gilaus miego fazes (Abbasi et al., 2012).

Viename tyrime, kuriame buvo stebimi vyresnio amžiaus asmenys, magnio papildymas padidino melatonino bei renino kiekį – hormonų, atsakingų už miego reguliavimą. Kartu buvo sumažintas kortizolio kiekis, o tai leido pagerinti tiek subjektyvius, tiek objektyvius miego kokybės rodiklius.

Magnio glicinatas – puikus pasirinkimas, nes jo švelnus poveikis leidžia išvengti žarnyno dirginimo, dažnai pasitaikančio vartojant kitas formas.

3. PMS ir emocinis disbalansas

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) daugeliui moterų reiškia ne tik fizinius nepatogumus, bet ir emocinį disbalansą. Magnis dalyvauja serotonino apykaitoje, raumenų atsipalaidavime ir nervų sistemos balanse.

Tyrimas (Fathizadeh et al., 2010) parodė, kad 250 mg magnio kartu su vitaminu B6 reikšmingai sumažino PMS simptomus: vandens sulaikymą, krūtų jautrumą, nerimą, miego sutrikimus bei dirglumą.

Magnio glicinatas ypač naudingas, nes padeda reguliuoti raumenų spazmus bei palaiko ramią emocinę būseną net ir hormoninių pokyčių metu.

4. Gliukozės kontrolė ir insulino jautrumas

Magnis atlieka esminį vaidmenį gliukozės metabolizme ir insulino veikloje. Jis skatina insulino sekreciją, padeda ląstelėms efektyviau pasisavinti gliukozę ir mažina uždegiminius procesus, susijusius su atsparumu insulinui (Günther, 2010; Mooren, 2015).

Veronese et al. (2021) apžvalga, analizuojanti 25 dvigubai aklus, atsitiktinių imčių tyrimus, parodė, kad magnio papildymas pagerino gliukozės koncentraciją nevalgius ir padidino insulino jautrumą asmenims, rizikuojantiems susirgti II tipo diabetu.

Tai patvirtina ir didelio masto analizės (Fang et al., 2016; Zhao et al., 2019), kuriose dalyvavo daugiau nei 600 000 žmonių – didesnės magnio dozės siejamos su mažesne diabeto rizika.

5. Širdis ir kraujospūdis

Magnis padeda išlaikyti kraujagysles elastingas, dalyvauja kalcio ir kalio apykaitoje bei mažina kraujagyslių įtampą. Dėl to jis tampa ypač svarbus širdies sveikatai.

Rosanoff et al. (2021) apžvelgė 49 klinikinius tyrimus ir padarė išvadą, kad magnio papildymas daugiau nei 240 mg per dieną gali reikšmingai sumažinti kraujospūdį – tiek pacientams, vartojantiems vaistus, tiek tiems, kurie nėra gydomi.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad magnio glicinatas gali būti efektyvus ne tik kaip prevencinė priemonė, bet ir kaip palaikomasis komponentas gydant širdies ir kraujagyslių sutrikimus.

6. Kaulų tankis ir osteoporozės prevencija

Magnis yra svarbiausias kaulų mineralizacijos dalyvis – daugiau nei pusė viso organizmo magnio yra kauluose. Jis stimuliuoja osteoblastų – kaulų formavimo ląstelių – veiklą ir slopina osteoklastų aktyvumą, kurie skaido kaulinį audinį (Castiglioni et al., 2013).

Groenendijk et al. (2022) sisteminė apžvalga rodo, kad didesnis magnio suvartojimas siejamas su didesniu kaulų mineraliniu tankiu, ypač šlaunikaulio srityje. Dar daugiau – trumpalaikiai papildų vartojimo tyrimai parodė kaulų struktūros pagerėjimą tiek postmenopauzinėms moterims, tiek augantiems paaugliams.

Magnio glicinatas, dėl savo švelnaus poveikio ir gero įsisavinimo, ypač tinka ilgalaikiam vartojimui, kai siekiama palaikyti kaulų sveikatą.

Kodėl mūsų magnio glicinatas?

Longevityshop.lt siūlomas magnio glicinatas – tai:

• 400 mg elementinio magnio porcijoje,
• be priedų, tinkamas veganams,
• pagamintas laikantis aukščiausių kokybės standartų,
• švelnus skrandžiui net ilgalaikio vartojimo metu.

Tai ne tik papildas. Tai – kasdienis indėlis į tavo ilgalaikę gerovę.

de Baaij, J. H., Hoenderop, J. G., & Bindels, R. J. (2015). Magnesium in man: Implications for health and disease. Physiological Reviews, 95(1), 1–46.

Fiorentini, D., Cappadone, C., Farruggia, G., & Prata, C. (2021). Magnesium: Biochemistry, nutrition, detection, and social impact of diseases linked to its deficiency. Nutrients, 13(4), 1136.

DiNicolantonio, J. J., O’Keefe, J. H., & Wilson, W. (2018). Subclinical magnesium deficiency: A principal driver of cardiovascular disease and a public health crisis. Open Heart, 5(1).

Costello, R. B., et al. (2016). Perspective: The case for an evidence-based reference interval for serum magnesium. Advances in Nutrition, 7(6), 977–993.

Nielsen, F. H. (2018). Magnesium deficiency and increased inflammation: Current perspectives. Journal of Inflammation Research, 11, 25–34.

Veronese, N., et al. (2022). Effect of magnesium supplementation on inflammatory parameters: A meta-analysis of randomized controlled trials. Nutrients, 14(3), 679.

Rosanoff, A., et al. (2021). Effectively prescribing oral magnesium therapy for hypertension. Nutrients, 13(1), 195.

Günther, T. (2010). The biochemical function of Mg2+ in insulin secretion, insulin signal transduction and insulin resistance. Magnesium Research, 23(1), 5–18.

Mooren, F. C. (2015). Magnesium and disturbances in carbohydrate metabolism. Diabetes, Obesity and Metabolism, 17(9), 813–823.

Fang, X., et al. (2016). Dose-response relationship between dietary magnesium intake and risk of type 2 diabetes mellitus. Nutrients, 8(11), 739.

Zhao, B., et al. (2019). Association of magnesium consumption with type 2 diabetes and glucose metabolism: A systematic review. Diabetes/Metabolism Research and Reviews, 36(3).

Veronese, N., et al. (2021). Oral magnesium supplementation for treating glucose metabolism. Nutrients, 13(11), 4074.

Castiglioni, S., et al. (2013). Magnesium and osteoporosis: Current state of knowledge. Nutrients, 5(8), 3022–3033.

Groenendijk, I., et al. (2022). Impact of magnesium on bone health in older adults. Bone, 154, 116233.

Schuette, S. A., et al. (1994). Bioavailability of magnesium diglycinate vs magnesium oxide. JPEN, 18(5), 430–435.

Gröber, U., et al. (2015). Magnesium in prevention and therapy. Nutrients, 7(9), 8199–8226.

EFSA. (2015). Scientific opinion on dietary reference values for magnesium. EFSA Journal, 13(7):4186.

McClure, S. T., et al. (2020). Dietary intake of adults with and without diabetes: NHANES 2013–2016. BMJ Open Diabetes Research & Care, 8(1).

Abbasi, B., et al. (2012). The effect of magnesium supplementation on primary insomnia in elderly. J Res Med Sci., 17, 1161.

Fathizadeh, N., et al. (2010). Evaluating the effect of magnesium and magnesium plus vitamin B6 supplement on PMS. Iran J Nurs Midwifery Res., 15, 401–405.